Europos gidas: Ar sugrius ES prekybos susitarimas su Lotynų Amerikos šalimis?

Žinių radijas

ES derybos su Lotynų Amerikos šalimis dėl laisvosios prekybos susitarimo trunka jau daugiau nei 20 metų. Dar 2019 metais derybose buvo pasiektas proveržis, kai buvo pasiektas susitarimas, tačiau jis iki šiol neratifikuotas. Vis dėlto, pastaruoju metu atsirado naujas impulsas pagaliau užbaigti derybas. Tokios šalys kaip Vokietija ar Ispanija nori kuo greičiau finalizuoti susitarimą, o U. von der Leyen, atnaujinusi savo mandatą, taip pat išreiškė norą pagaliau baigti derybas. Taip vadinamas „Mercosur" susitarimas sukurtų vieną didžiausių laisvosios prekybos zonų pasaulyje, kuri apimtų daugiau 700 milijonų žmonių ir beveik 25% pasaulio BVP. Susitarimu būtų sumažinti tarifai ir panaikintos biurokratinės kliūtys tarpusavio prekybai, kas palengvintų eksportą abiejų pusių verslams. Europoje visų pirma išloštų automobilių, chemikalų ir įvairių įrenginių gamintojai. Tuo tarpu Lotynų Amerikos šalyse daugiausiai naudos turėtų žemės ūkio verslas. Nauda Lotynų Amerikos ūkininkams, be abejo, reiškia žalą Europos žemdirbiams. Būtent dėl to dalis šalių, visų pirma, Prancūzija ar Lenkija prieštarauja šiam susitarimui. Tad ar pavyks Europai pasiekti susitarimą su Lotynų Amerika?

Apie tai Žinių radijo laidoje „Europos gidas" diskutavo tinklaraštininkas Giedrius Alasevičius bei Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

G. Alasavičius teigė, kad viena iš priežasčių, kodėl taip ilgai nepavyksta ratifikuoti sutarties, yra nesutarimas tarp dviejų pagrindinių ES valstybių, t. y. Vokietijos ir Prancūzijos. Nors ES integracijos politikoje šios šalys dažniausiai randa susitarimą ir stumia valstybių bloką į priekį, laisvosios prekybos susitarimai visada susidurdavo su kliūtimis. Pasak pašnekovo, taip yra dėl to, kad Prancūzija yra į protekcionizmą linkusi valstybė, o Vokietija palaiko atvirą, laisvą prekybą.

Protekcionizmas šiuo atveju susijęs visų pirma su Europos žemės ūkio sektoriumi. R. Juknevičius akcentavo, kad ES yra labai aukšti reikalavimai žemės ūkio gamybai, o tai lemia išaugusius gamybos kaštus. Ūkininkų atstovas pabrėžė, kad reguliavimai Lotynų Amerikos šalyse yra daug mažesni, todėl Europos ūkininkai negalėtų konkuruoti su produkcija iš Argentinos ar Brazilijos. Pasak R. Juknevičiaus, Europos ūkininkai tikisi, jog sutartimi Lotynų Amerikos žemdirbiai bus įpareigoti laikytis didesnių reikalavimų nei dabar.

Pasak R. Juknevičiaus, pagrindiniai konfliktai Europoje yra susiję ne tiek su valstybėmis, kiek su atskirais verslo sektoriais. Pašnekovas atkreipė dėmesį į prastą Vokietijos automobilių gamintojo „Wolksvagen", kuris yra vienas iš pagrindinių šalies ekonomikos variklių, situaciją. Ūkininko atstovo įsitikinimu, būtent automobilių pramonės atstovų spaudimas lemia Vokietijos poziciją, nes šiam sektoriui labai reikia naujų eksporto rinkų. Tuo tarpu, Prancūzijoje, R. Juknevičiaus teigimu, yra labai plačiai išvystytas žemės ūkio sektorius, kuris sudaro nemažą dalį šalies BVP.

G. Alasevičius pripažįsta, kad ratifikavus susitarimą daliai Europos ūkininkų būtų sunku konkuruoti. Vis dėlto, jo teigimu, bendrai šis susitarimas Europai yra labai reikalingas. Pašnekovas akcentavo, jog baiminantis galimo tarifų karo su Amerika Europai kaip gryno oro reikia naujų ir atvirų eksporto rinkų. Pasak G. Alasevičiaus, Vokietijos ekonomiką tai galėtų sugrąžinti į augimo kelią. Be to, „Mercosur" susitarimas svarbus ir dekarbonizacijai. Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, jog Lotynų Amerikos šalyse yra svarbių žaliavų, pavyzdžiui, ličio, kuris būtinas baterijų gamybai. Šiuo metu ES didžiąją dalį ličio importuoja iš Kinijos.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.